Makaronai gali būti gaminami iš nesmulkintų arba rafinuotų grūdų, tačiau mitybos požiūriu jie paprastai priskiriami nesmulkintų grūdų variantams, pirmiausia atsižvelgiant į naudojamas žaliavas.

Viena vertus, jei makaronai gaminami iš nesmulkintų grūdų, pavyzdžiui, miežių, jie natūraliai klasifikuojami kaip nesmulkinti grūdai. Šiuose makaronuose išsaugoma daugiau maistinių skaidulų ir kitų maistinių medžiagų, o lyginant su rafinuotais grūdais, jie labiau skatina žarnyno judrumą ir palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje.

Kita vertus, jei makaronai gaminami iš rafinuotų miltų, pavyzdžiui, kvietinių miltų, labiau tikėtina, kad jie bus klasifikuojami kaip rafinuoti grūdai. Šie makaronai yra subtilios tekstūros, lengvai virškinami ir pasisavinami, tačiau perdirbant gali būti prarastos kai kurios maistinės medžiagos, pvz., maistinės skaidulos ir vitaminai.

Tačiau, žvelgiant iš platesnės mitybos perspektyvos, net jei makaronai gaminami iš rafinuotų grūdų, pavyzdžiui, kvietinių miltų, jų forma ir virimo būdai (pvz., virimas) sąlygoja santykinai lėtesnį virškinimą ir pasisavinimą, be to, juose vis tiek yra šiek tiek maistinių skaidulų. Todėl juos galima laikyti ir pilno grūdo atmaina. Palyginti su tradiciniais rafinuotais grūdais (pvz., baltais ryžiais ir baltais miltais), jie turi didesnę maistinę vertę.

Be to, verta paminėti, kad nors ryžiai paprastai laikomi rafinuotais grūdais, kai kuriuose regionuose ar tam tikrose mitybos kultūrose neperdirbti ryžiai taip pat laikomi nesmulkintais grūdais. Tai dar labiau parodo, kad skirtumas tarp sveikų ir rafinuotų grūdų nėra absoliutus, bet skiriasi priklausomai nuo žaliavų ir perdirbimo metodų.

Apibendrinant, tai, ar makaronai laikomi nesmulkintais ar rafinuotais grūdais, priklauso nuo jų žaliavų ir perdirbimo metodų. Mitybos požiūriu makaronai dažniausiai laikomi nesmulkintų grūdų variantu, tačiau tai turi būti nustatyta atsižvelgiant į konkrečias jų gamyboje naudojamas sudedamąsias dalis.